Dabar peržiūrima žymė: "rezistencija"

Turbūt daugelis žino, kad kai mūsų žemėje vaikščiojo tiek rudieji, tiek raudonieji okupantai, lietuviai priešinosi ne vien ginklu, bet ir žodžiu. Buvo leidžiami laikraščiai, knygos, atsišaukimai. Spauda ragino organizuoti ir nepalūžti sunkiu Tėvynei laikotarpiu. Kiekvienas kovojo kaip tik galėjo: vieni pasitraukė į miškus, kiti – į pogrindį.

Kalbant apie pogrindžio pasipriešinimo spaudą, išskirti galima ab spaustuves ir leidyklą Salių kaime. Po įtemptų pasiruošimų ir didelių materialinių sąnaudų 1980 metais pogrindžio leidykla ir spaustuvė pagaliau pradėjo savo veiklą ir dešimt metų nesustojo to dariusi. Beje, ab pavadinimas kilo iš V. Andziulio ir J. Bacevičiaus, kurie buvo spaustuvės steigėjai, pirmųjų pavardžių raidžių.

Skaityti toliau »

Vasario 1 dieną Vilniaus skyriaus nariai susitiko su politkaliniu Stasiu Stunguriu ir turėjo progą pasiklausyti įdomių pasakojimų. Tai buvęs politinis kalinys, pogrindžio kovotojas už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, publicistas, 2001 metais prezidento V.Adamkaus dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu.

Rezistentas mums papasakojo apie savo jaunystę, nenuilstantį priešinimąsi okupacinei valdžiai – ryšius su Lietuvos partizanais, antitarybinius straipsnius pogrindžio spaudoje, metus, praleistus lageryje, čekistų tardymus, bei Lietuvos nepriklausomybės atsikūrimą.

S. Stungurys gimė 1929 m. Skaudvilėje. Studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (dabartinis LEU). Dėl savo patriotinės veiklos iš paskutiniojo kurso buvo pašalintas, tačiau 1954 m. institutą vis tik baigė. 1955 m. baigė J. Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą. Tuo laiku pasižymėjo kaip puikus solistas, bendravo su operos solistu Vigilijumi Noreika. 1952-1955 m. dainavo Valstybinės filharmonijos chore bei radijo vokaliniame ansamblyje. 1956-1957 m. dirbo Valstybiniame televizijos ir radijo komitete. 1951-1953 m. bendradarbiavo partizanų Žemaičių apygardos pogrindžio leidinyje rašydamas straipsnius, dainas bei eilėraščius partizaninėje spaudoje, kuri buvo gabenama į Vakarus. Su mumis politkalinys pasidalino keliasdešimt savo surinktų nuotraukų su partizanais iš Žemaitijos (Vladu Mišeikiu, A. Toleikiu-Uranu, Ramanausku-Vanagu ir kt.), taip pat papasakojo apie bendradarbiavimą su jais (vienas jų Žemaičių apygardos vadas Vladas Montvydas-Žemaitis). Už savo veiklą 1957 m. buvo suimtas ir nuteistas kalėti 7 metus.

Skaityti toliau »

Projekto„Broliai“ partizanų apygardose renginys TAURO apygardoje, Marijampolėje,rugsėjo 12-13 d.:paskaitos, parodos, ekskursija, dokumentiniai filmai, viktorina moksleiviams ir nepamirštamas Aistės Smilgevičiūtės bei grupės „Skylė“ koncertas BROLIAI.

Aistė Smilgevičiūtė ir grupė SKYLĖ, inicijavusi naują ir atvirą visuomenei projektą , „Broliai“ partizanų apygardose“, tęsia žygį per Lietuvą – po gražaus ir simboliško pirmojo renginio Varėnoje, kur buvo atidengtas paminklinis akmuo partizanui Lionginui Baliukevičiui-Dzūkui ir jo bendražygiams, projektas „Broliai partizanų apygardose“ liepos mėn.pabuvojęs Jurbarke, rugsėjo 12-13 dienomis kviečia susitikti ir paminėti Lietuvos laisvės kovotojų atminimą Tauro Apygardoje, Marijampolėje.

Skaityti toliau »

Per ilgąjį savaitgalį Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos Marijampolės skyriaus nariai laiko veltui nešvaistė. Juolab, kad rugpjūčio penkioliktoji Lietuvos istorijoje žinoma ne vien kaip Šv. Mergelės Marijos ėmimo dangun diena, tačiau šią dieną 1945m. buvo įkurta partizanų Tauro apygarda. Laisvąją Žolinių dieną susirinkome septynyniese. Tiesa, ne vien Marijampolės nariai, tačiau svečių buvo ir iš Kauno, ir iš Vilkaviškio. Visi kartu nukeliavome aplankyti Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizano P.Gumausko-Pipiro. Šis daug matęs ir išgyvenęs partizanas, noriai mus pasitiko ir pakvietė į savo jaukius namus. P.Gumauskas iš karto pradėjo pasakoti apie savo sunkią praeitį: ryšininko pavojingas pareigas, partizano išgyvenimus, trėmimus ir persekiojimus… Nors Pipiras ir sako, kad per ilgą laiką dėl patirtų sunkių galvos traumų atmintis vis blogėja, bet dalindamasis savo išgyvenimais sugebėjo viską sklandžiai papasakoti. Partizanas kalbėjo tiek apie savo jaunystę (kai teko bėgti nuo čekistų, kad liktų gyvas), tiek apie savo šeimos narių likimą karo metais. P.Gumauskas buvo gimęs gausioje šeimoje, kurioje augo dar trys broliai ir dvi seserys, kuriems ryšininkų ir partizanų kelias buvo tai pat nesvetimas…

1940 m. rugpjūčio 3 d. Lietuva oficialiai įjungta į SSRS. Nepraėjus metams, 1941 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Tomis dienomis iš Lietuvos į Rusijos gilumą iškeliavo 17 ešelonų: 11 ešelonų su tremtiniais, 4 ešelonai su suimtaisiais ir 2 ešelonai su vadinamaisiais kriminaliniais nusikaltėliais. Bendras visų kategorijų represuotųjų skaičius, įvykdžius Lietuvoje trėmimo operaciją, yra apie 17,5 tūkst. žmonių. Apskritai per pirmąją (1940–1941 m.) okupaciją iš Lietuvos buvo ištremta, įkalinta arba sušaudyta apie 35 tūkst. žmonių. Mūsų mažai šaliai tai tiesiog milžiniški skaičiai.

2010-siais, nuo šių tragiškų įvykių sukanka lygiai 70 metų.

Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos Klaipėdos filialas minėdamas Gedulo ir vilties dieną, kviečia neabejingus savo šalies piliečius į atsiminimų popietę. Jos metu žiūrėsime filmą apie rezistencinį pasipriešinimą okupantams – „Vienui vieni“. Prisiminimais dalinsis gyvi to meto liudininkai.

Renginys vyks birželio 12-tą dieną, „Atvirų erdvių“ jaunimo centre, Simonaitytės g. 24. Pradžia – 14 valandą.

LTJS Klaipėdos filialas