Nors jau praėjo dvi savaitės nuo Marijampolę pabudinusio renginio, tačiau daugelis juo dar tebegyvena. Tai buvo pora dienų pilnų teigiamų emocijų, kurios žadino tūnantį patriotizmą.: rugsėjo 12-13 dienomis įvyko renginių ciklas skirtas rezistenciniam pokario judėjimui atminti. Darbą visuomenei priminti apie miško brolius vainikavo Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ koncertas.
Pirmadienio vakare įvyko įžanginis renginys „Pokario kančių įamžinimo keliu“ , kurio metu buvo lankomi Marijampolės mieste esantys paminklai, įamžinantys rezistencijos ir genocido atminimą. Šį renginį suorganizavo Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos Marijampolės skyrius. Trys autobusiukai ir apie trisdešimt baikerių aplankė septynias rezistenciją ir genocidą žyminčias vietas, kuriose trumpai priminta jų svarba. Ten žuvusieji prtizanai pagerbti tylos minute, uždegtos žvakės ir padėta gėlių. Renginio dalyviai turėjo galimybę iš likusių gyvų partizanų ir politkalinių išgirsti visą istoriją apie jų išgyenimus Marijampolėje ir už jos ribų.
Projekto„Broliai“ partizanų apygardose renginys TAURO apygardoje, Marijampolėje,rugsėjo 12-13 d.:paskaitos, parodos, ekskursija, dokumentiniai filmai, viktorina moksleiviams ir nepamirštamas Aistės Smilgevičiūtės bei grupės „Skylė“ koncertas BROLIAI.
Skaityti toliau »
Per ilgąjį savaitgalį Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos Marijampolės skyriaus nariai laiko veltui nešvaistė. Juolab, kad rugpjūčio penkioliktoji Lietuvos istorijoje žinoma ne vien kaip Šv. Mergelės Marijos ėmimo dangun diena, tačiau šią dieną 1945m. buvo įkurta partizanų Tauro apygarda. Laisvąją Žolinių dieną susirinkome septynyniese. Tiesa, ne vien Marijampolės nariai, tačiau svečių buvo ir iš Kauno, ir iš Vilkaviškio. Visi kartu nukeliavome aplankyti Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizano P.Gumausko-Pipiro. Šis daug matęs ir išgyvenęs partizanas, noriai mus pasitiko ir pakvietė į savo jaukius namus. P.Gumauskas iš karto pradėjo pasakoti apie savo sunkią praeitį: ryšininko pavojingas pareigas, partizano išgyvenimus, trėmimus ir persekiojimus… Nors Pipiras ir sako, kad per ilgą laiką dėl patirtų sunkių galvos traumų atmintis vis blogėja, bet dalindamasis savo išgyvenimais sugebėjo viską sklandžiai papasakoti. Partizanas kalbėjo tiek apie savo jaunystę (kai teko bėgti nuo čekistų, kad liktų gyvas), tiek apie savo šeimos narių likimą karo metais. P.Gumauskas buvo gimęs gausioje šeimoje, kurioje augo dar trys broliai ir dvi seserys, kuriems ryšininkų ir partizanų kelias buvo tai pat nesvetimas…
Draugai
