Naujienų pranešimas: : Protėvių kančias prisimenant
(Rubrika: LTJS renginių apžvalga)
Paskelbė LTJS
Ketvirtadienis 17 birželio 2010 - 10:55:25
Birželio 12-tąją, pakiliai nusiteikę ir pasipuošę LTJS Klaipėdos filialo nariai rinkosi „Atvirų erdvių“ centre. Ruošėmės pirmajai Gedulo ir vilties dienos minėjimo daliai - Jono Vaitkaus filmo apie didvyrišką kovą su raudonaisiais “Vienui vieni” peržiūrai. Po jo, to meto liudininkas, Vincas Kubertašius - Vidugiris, pasakos savus atsiminimus.
Po Mykolo įžanginio žodžio, kartu su dalyvavusiais svečiais, susėdome žiūrėti filmo. Jo metu dažnas susimąstėme – kaip sunku buvo to meto lietuviui – persekiojimai, žudymai, trėmimai, kankinimai. Tuo tarpu dabar „verkiame“ negalėdami laisvai pietauti restorane ar sunkiau užpildydami benzino baką. Ano meto tragizmą, po filmo, dar labiau padėjo įsivaizduoti partizano Vidugirio pasakojimas. Šis žmogus tarpukariu tarnavęs Prezidentūros Garbės sargyboje, karo mėtytas ir vėtytas, pokariu partizanavęs ir už tai ištremtas Rusijos glūdumon, sugebėjo ne tik nepražūti, bet ir išlaikyti savyje nuolatinę viltį ir optimizmą.
Oficialiajai renginio daliai pasibaigus, dar ilgokai sėdėjome su mūsų svečiu gurkšnodami arbatą ir dalindamiesi įvairiais ano ir šio laikmečio klausimais.
Antroji minėjimo dalis, vykusi birželio 14-ją – tikrąją Gedulo ir vilties dieną, buvo ne mažiau iškilminga ir oficiali. Jau tradicija tapusioje eisenoje žygiavome su Jaunųjų konservatorių lyga bei Politinių tremtinių ir kalinių sąjungos nariais. Žygio pabaigoje simboliškai –protėvių kančias pagerbėme prie Kančių memorialo.
Ši naujiena yra iš svetainės Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjunga
( http://tautosjaunimas.lt/news.php?extend.115 )
(Rubrika: LTJS renginių apžvalga)
Paskelbė LTJS
Ketvirtadienis 17 birželio 2010 - 10:55:25
Birželio 12-tąją, pakiliai nusiteikę ir pasipuošę LTJS Klaipėdos filialo nariai rinkosi „Atvirų erdvių“ centre. Ruošėmės pirmajai Gedulo ir vilties dienos minėjimo daliai - Jono Vaitkaus filmo apie didvyrišką kovą su raudonaisiais “Vienui vieni” peržiūrai. Po jo, to meto liudininkas, Vincas Kubertašius - Vidugiris, pasakos savus atsiminimus.
Po Mykolo įžanginio žodžio, kartu su dalyvavusiais svečiais, susėdome žiūrėti filmo. Jo metu dažnas susimąstėme – kaip sunku buvo to meto lietuviui – persekiojimai, žudymai, trėmimai, kankinimai. Tuo tarpu dabar „verkiame“ negalėdami laisvai pietauti restorane ar sunkiau užpildydami benzino baką. Ano meto tragizmą, po filmo, dar labiau padėjo įsivaizduoti partizano Vidugirio pasakojimas. Šis žmogus tarpukariu tarnavęs Prezidentūros Garbės sargyboje, karo mėtytas ir vėtytas, pokariu partizanavęs ir už tai ištremtas Rusijos glūdumon, sugebėjo ne tik nepražūti, bet ir išlaikyti savyje nuolatinę viltį ir optimizmą.
Oficialiajai renginio daliai pasibaigus, dar ilgokai sėdėjome su mūsų svečiu gurkšnodami arbatą ir dalindamiesi įvairiais ano ir šio laikmečio klausimais.
Antroji minėjimo dalis, vykusi birželio 14-ją – tikrąją Gedulo ir vilties dieną, buvo ne mažiau iškilminga ir oficiali. Jau tradicija tapusioje eisenoje žygiavome su Jaunųjų konservatorių lyga bei Politinių tremtinių ir kalinių sąjungos nariais. Žygio pabaigoje simboliškai –protėvių kančias pagerbėme prie Kančių memorialo.
Ši naujiena yra iš svetainės Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjunga
( http://tautosjaunimas.lt/news.php?extend.115 )