2012 metų vasario 16-ą dieną, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga rengė patriotines eitynes Kauno mieste. Renginys praėjo be jokių incidentų, buvo ramiai sutiktas kauniečių ir miesto svečių. Renginio tvarką prižiūrėję pareigūnai tradiciškai, jokių priekaištų dėl organizavimo ir tvarkos užtikrinimo neturėjo. Renginyje dalyvavo apie 1000 žmonių, kurie skandavo įvairius patriotiškus šūkius, nešė plakatus ir tautines trispalves. Viską užfiksavo eilė žiniasklaidos kamerų.
Eitynių metu buvo pastebėtas žinomas Lietuvos juodinimu kaltinamas asmuo, žydų tautybės profesorius D. Katzas. Kiekvienas eiseną matęs asmuo patikins, kad šis asmuo visaip stengėsi išprovokuoti konfliktą, kad tik eisenos dalyviai būtų parodyti kaip agresyviai nusiteikę kriminaliniai elementai.
Vėliau (2012-02-16 22.09), internetiniame dienraštyje www.lrytas.lt pasirodė žurnalistu save vadinančio Nerijaus Povilaičio straipsnis, kuriame filologijos profesorius skaldė nepagrįstus kaltinimus tautininkams, tačiau nieko rimto, prie ko galima prisikabinti, jis nerado. Straipsnio pavadinimas: Profesorius D. Kacas: „Nacionalistų eitynės Vasario 16-ąją – visos Lietuvos gėda“.
Kitą dieną (2012-02-17 12.08), tame pačiame dienraštyje vėl pasirodė to pačio Nerijaus Povilačio straipsnis lygiai ta pačia tema, tačiau jau „pagardintas“ išgalvota istorija. Jo pavadinimas: „Kauno policija apgynė žydų profesorių D. Kacą nuo nacionalistų eitynių dalyvių“. Pirmajame straipsnyje, be neapykanta lietuviškumui sklidinų nepagrįstų kaltinimų, minimas profesorius nemini jokio incidento, tačiau vėliau visi „prisiminė“ apie tariamą užpuolimą, nuo kurio jį išgelbėjo pareigūnai.
Kadangi D. Katzas dalyvavo viešame renginyje, ir be perstojo visus fotografavo savo fotokamera, tai grupė eitynių organizatorių, matydami aiškų bandymą provokuoti eisenos dalyvius, priėjo prie šio asmens ir angliškai paprašė jo nusifotografuoti kartu. Visi nuotraukoje dalyvavę asmenys – Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos vadovaujančias pareigas užimantys nariai, ant kurių pečių ir krito atsakomybė, kad eitynės praeitų kuo gražiau. Todėl kaltinimai bandymu nuskriausti D. Katzą ir jo įžeidinėjimas lietuvių kalba yra grynų gryniausias melas. Greitu laiku bus pateikta nuotrauka, kurioje bus aiškiai matomas įvykis viešame renginyje.
Smerkiame bandymus sukompromituoti renginį ir greitu laiku kreipsimės į teismą dėl šmeižto ir melo, kurį skleidžia kai kurie žurnalistais save vadinantys asmenys.
O čia garsiosios nuotraukos su „agresyviais ir grėsmingais nacionalistais, kurie neva kėsinosi užpulti gležnąjį eisenos stebėtoją“.
Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga Kaune sudalyvavo flešmobe, kurio tikslas – išreikšti visuomenės nepritarimą ACTA įstatymui. LTJS nepritaria globalistų planui dar labiau apriboti eilinio europiečio laisvę, šį kartą – laisvę internetui. Mes manome, jog ACTA įstatymas, kuris yra JAV SOPA-PIPA europinis atitikmuo, yra grėsmė demokratijai. Tai yra pirmas žingsnis, siekiantis apriboti ne sistemos laisvą žodį, siekiant dar labiau suspausti Europos tautas.
Tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europoje, laisvieji nacionalistai kartu su visuomene pasipriešino tokiam galimam diktatūros įsigalėjimui. LTJS pasisako už Lietuvos pasirašymo po ACTA sutartimi nutraukimui, kaip tai padarė Lenkija, Čekija, Slovakija ir Latvija.
Mes visada priešinsimės visiems mėginimams sukurti pasaulinę valstybę, kurios kūrimas pareikalautų laisvų tautų aukos. Mes niekada nepasiduosime globalizmui!
Vasario 1 dieną Vilniaus skyriaus nariai susitiko su politkaliniu Stasiu Stunguriu ir turėjo progą pasiklausyti įdomių pasakojimų. Tai buvęs politinis kalinys, pogrindžio kovotojas už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, publicistas, 2001 metais prezidento V.Adamkaus dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu.
Rezistentas mums papasakojo apie savo jaunystę, nenuilstantį priešinimąsi okupacinei valdžiai – ryšius su Lietuvos partizanais, antitarybinius straipsnius pogrindžio spaudoje, metus, praleistus lageryje, čekistų tardymus, bei Lietuvos nepriklausomybės atsikūrimą.
S. Stungurys gimė 1929 m. Skaudvilėje. Studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (dabartinis LEU). Dėl savo patriotinės veiklos iš paskutiniojo kurso buvo pašalintas, tačiau 1954 m. institutą vis tik baigė. 1955 m. baigė J. Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą. Tuo laiku pasižymėjo kaip puikus solistas, bendravo su operos solistu Vigilijumi Noreika. 1952-1955 m. dainavo Valstybinės filharmonijos chore bei radijo vokaliniame ansamblyje. 1956-1957 m. dirbo Valstybiniame televizijos ir radijo komitete. 1951-1953 m. bendradarbiavo partizanų Žemaičių apygardos pogrindžio leidinyje rašydamas straipsnius, dainas bei eilėraščius partizaninėje spaudoje, kuri buvo gabenama į Vakarus. Su mumis politkalinys pasidalino keliasdešimt savo surinktų nuotraukų su partizanais iš Žemaitijos (Vladu Mišeikiu, A. Toleikiu-Uranu, Ramanausku-Vanagu ir kt.), taip pat papasakojo apie bendradarbiavimą su jais (vienas jų Žemaičių apygardos vadas Vladas Montvydas-Žemaitis). Už savo veiklą 1957 m. buvo suimtas ir nuteistas kalėti 7 metus.
Skaityti toliau »
Jau ketvirtus metus iš eilės, tautinis jaunimas kviečia į kraujo donorystės akciją, kuria simboliškai prisimenami visi kraują už laisvę lieję tautos didvyriai. Šiemet renginys įgauna ypatingą prasmę, kuri atsispindi akcijos pavadinime: „Sausio 13-osios atminimui – švarus patriotų kraujas“. Artėja sausio mėnuo, kurio viduryje visa Lietuva prisimena didingus ir tragiškus 1991-ųjų metų įvykius. Kas vyko tomis dienomis, žino kiekvienas susipratęs lietuvis – dainomis ir vienybe iškovotą laisvę teko aplaistyti narsių tautos sūnų ir dukrų krauju. Jų dėka šiandien gyvename nepriklausomoje šalyje ir kraujo lieti mums nebereikia, todėl kiekvienais metais siūlome prisiminti šių žmonių žygdarbį ir pagerbti jų drąsą – paaukoti savo patriotiško kraujo, kartu pagelbėjant ir į nelaimę papuolusiems tautiečiams. Bendradarbiaujame su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės kraujo centru, kuris jau ne pirmą kartą priima mūsų siūlomą auką.
Draugai
