Esi patriotas, myli savo šalį ir tautą? Lietuva tau daugiau nei valstybė? Tuomet kviečiame Tave į patriotines eitynes, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. 1918 02 16 ir 1949 02 16 – svarbios datos lietuvių tautai. Tuomet mes visam pasauliui pasakėme, kad nepasiduosime, kad mūsų Tėvynė mums brangiausia. Eitynėmis parodykime tai, kas mus jungia ir kuo didžiuojamės. Tegul Kauno gatvės nusidažo trimis gražiausiomis spalvomis – geltona, žalia ir raudona.
„Lietuviškas dar teka kraujas
Širdy motulės Lietuvos,
Ją atgimimas šaukia naujas
Į dieną darbo ir kovos.“
Bernardas Brazdžionis
Kur ir kada?
2012 Vasario 16 d. Eitynių pradžia – 12.30 val. Žygiuosime nuo Ramybės parko, per Laisvės alėją iki Rotušės aikštės. Ten skambės patriotinės dainos, sveikinimo kalbos, sugiedosime Tautišką giesmę.
Eisenoje draudžiama:
1. Naudoti ir platinti bet kokių politinių partijų ar judėjimų medžiagą, atributiką ir tt.
2. Plakatai socialine tematika.
3. Plakatai, kurių turinys neatitinka LR įstatymų.
Oriai ir garbingai pažymėkime Valstybės atkūrimo dieną!
Renginį vainikuos koncertas „Iš kartos į kartą“, kuriame dalyvaus ansambliai bei muzkos grupės – Mindrė, Pievos, Baltas Triukšmas, Luctus, Juodvarnis bei svečiai iš Estijos – Tharaphita. Koncertas vyks laisvalaikio namuose „NAUTILUS“. (Savanorių pr. 124, Kaunas) Koncerto pradžia – 15.00 val.
Sausio 13-oji – skaudi tragedija Lietuvos istorijos vingiuose. Už mūsų Tėvynės laisvę buvo paaukotos gyvybės ir pralietas nekaltų žmonių kraujas. Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos Kauno skyrius paminėjo šią svarbią datą savo mieste.
Skaityti toliau »
Turbūt daugelis žino, kad kai mūsų žemėje vaikščiojo tiek rudieji, tiek raudonieji okupantai, lietuviai priešinosi ne vien ginklu, bet ir žodžiu. Buvo leidžiami laikraščiai, knygos, atsišaukimai. Spauda ragino organizuoti ir nepalūžti sunkiu Tėvynei laikotarpiu. Kiekvienas kovojo kaip tik galėjo: vieni pasitraukė į miškus, kiti – į pogrindį.
Kalbant apie pogrindžio pasipriešinimo spaudą, išskirti galima ab spaustuves ir leidyklą Salių kaime. Po įtemptų pasiruošimų ir didelių materialinių sąnaudų 1980 metais pogrindžio leidykla ir spaustuvė pagaliau pradėjo savo veiklą ir dešimt metų nesustojo to dariusi. Beje, ab pavadinimas kilo iš V. Andziulio ir J. Bacevičiaus, kurie buvo spaustuvės steigėjai, pirmųjų pavardžių raidžių.
Skaityti toliau »
Vasario 1 dieną Vilniaus skyriaus nariai susitiko su politkaliniu Stasiu Stunguriu ir turėjo progą pasiklausyti įdomių pasakojimų. Tai buvęs politinis kalinys, pogrindžio kovotojas už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, publicistas, 2001 metais prezidento V.Adamkaus dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu.
Rezistentas mums papasakojo apie savo jaunystę, nenuilstantį priešinimąsi okupacinei valdžiai – ryšius su Lietuvos partizanais, antitarybinius straipsnius pogrindžio spaudoje, metus, praleistus lageryje, čekistų tardymus, bei Lietuvos nepriklausomybės atsikūrimą.
S. Stungurys gimė 1929 m. Skaudvilėje. Studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (dabartinis LEU). Dėl savo patriotinės veiklos iš paskutiniojo kurso buvo pašalintas, tačiau 1954 m. institutą vis tik baigė. 1955 m. baigė J. Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą. Tuo laiku pasižymėjo kaip puikus solistas, bendravo su operos solistu Vigilijumi Noreika. 1952-1955 m. dainavo Valstybinės filharmonijos chore bei radijo vokaliniame ansamblyje. 1956-1957 m. dirbo Valstybiniame televizijos ir radijo komitete. 1951-1953 m. bendradarbiavo partizanų Žemaičių apygardos pogrindžio leidinyje rašydamas straipsnius, dainas bei eilėraščius partizaninėje spaudoje, kuri buvo gabenama į Vakarus. Su mumis politkalinys pasidalino keliasdešimt savo surinktų nuotraukų su partizanais iš Žemaitijos (Vladu Mišeikiu, A. Toleikiu-Uranu, Ramanausku-Vanagu ir kt.), taip pat papasakojo apie bendradarbiavimą su jais (vienas jų Žemaičių apygardos vadas Vladas Montvydas-Žemaitis). Už savo veiklą 1957 m. buvo suimtas ir nuteistas kalėti 7 metus.
Skaityti toliau »
Draugai
