Iš mėnesinių archyvų: birželio 2011

Birželio 22 d. vakarą, Birželio 23 – osios sukilimo 70 metų jubiliejaus išvakares, nedidelė Vilniaus LTJS skyriaus narių ir juos palaikančiųjų žmonių grupelė praleido itin prasmingai.

Jaunimas susirinko filme „Pavergtųjų sukilimas“ premjeroje, kuri vyko Vilniaus kino teatre „Pasaka“. Po filmo peržiūros liko tik patys geriausi įspūdžiai ir pakili nuotaika, kuri lydėjo tolimesnį minėjimą.

Skaityti toliau »

 

Prasidėjus Antrojo pasaulinio karo veiksmams Lietuvos teritorijoje, per sukilimą paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Atstatymas, sudaryta Laikinoji Vyriausybė. Vienas pirmų jos uždavinių buvo parodyti visam pasauliui, kad Lietuva vėl išsikovojo laisvę.

Skaityti toliau »

 
Birželio 17d., pusiaudienį, nemenkas žmonių būrys susirinko prie Kauno miesto savivaldybės, kur vyko protesto akcija, siekianti sustabdyti senojo Kauno ir kitų miestų architektūrinių paminklų niokojimą „stiklainiais“ („stiklainiais“ – vadinami stikliniai pastatai ir priestatai, prilipdyti bei kitaip užgožiantys miesto istorinį bei kultūrinį paveldą).

Grupelė Kauno LTJS atstovų, nešini vėliavomis, atėjo palaikyti šios gražios iniciatyvos, siekiančios išsaugoti nesuniokotą paveldą, aplinką bei norėdami sugėdinti valdžios atstovus. 12 valandą susirinkę žmonės šurmuliavo, dauguma turėjo plakatus, vėliavas, buvo dalinami marškinėliai su nuotaikingu piešiniu bei užrašu – „NE vertybių naikinimui!“. Protesto akcija prasidėjo akcijos dalyvių kalbomis, žodį tarė ir LTJS atstovė: „Jau XVI a. Daukša „Postilės“ prakalboje rašė, kad kiekvienai tautai turi būti svarbi tėvų žemė, kalba ir tradicijos. Mūsų architektūra yra mūsų istorijos ir tūkstantmetės kultūros atspindys, todėl privalome pasisakyti už istorinį Kauną, be stiklinių monstrų“. Pasibaigus kalboms, grupelė klaipėdiečių sudainavo būtent šiai akcijai sukurtą dainą, po kurios protesto dalyvių kolona pajudėjo Rotušės aikštės link. Trumpai sustoję ir pasisakę prie Architektų namų bei Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus, protestuotojai išsiskirstė.

Skaityti toliau »

 

Skaudi mūsų tautos praeitis

Prieš 70 metų, 1940 m. birželio 15 d., sulaužydama tarptautines sutartis ir pasiųsdama per 150 tūkstančių raudonarmiečių, Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos Respubliką. Prasidėjo 50 metų trukusi Lietuvos okupacija. 1941 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Iš viso buvo išvežta apie 18 500 žmonių, kurių didžioji dalis vežti į tremtį, kiti – į GULAG’o stovyklas. Buvo ištremta daug to meto politikų, kitų visuomenės veikėjų, tarp kurių ir antrasis Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis. Lietuviai buvo sugrūdami į gyvulinius vagonus ir tremiami į jiems nežinomas vietas. Ešalonai buvo sausakimši nuo žmonių, kurių širdyse degė viltis kada nors grįžti į Lietuvą. Šios datos ypač skaudžios lietuvių tautai. Prie Gedulo ir Vilties dienos bei Okupacijos ir genocido dienos skirtų renginių prisidėjo ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos nariai.

Skaityti toliau »

 

Birželio 2 d. du LTJS Vilniaus skyriaus nariai Tomas Bedulskis ir Gytis Šinkūnas lankėsi poilsio bazėje „Želva“, esančioje 7 km. nuo Vievio, ant Želvės ežero kranto, kur vyko Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokinių stovykla. Čia karštas vasaros dienas leido 180 devintų ir vienuoliktų klasių gimnazistų bei 6 pedagogai.

Buvome pakviesti gimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui, Aušros Rakauskienės, sudalyvauti stovykloje kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Šalčininkų kuopos vadu Eimantu Tamulynu, kuris su dar dviem jaunaisiais šauliais Tomu ir Vytautu mokė gimnazistus maskavimosi, būstų įrengimo, laužų kūrimo, šilumos gaudytuvų įrengimo, apkasų kasimo, nebylaus valdymo signalų ir kliūčių įveikimo būdų. Savo ruožtu, mūsų sąjungos nariai moksleivius mokė žaisti lietuvių liaudies žaidimą – ritinį arba ripką. Tomas ir Gytis su savimi atsivežė 20 ripkos lazdų, kuriomis mokė teisingai atlaikyti riedantį medinį ritinį. Stovyklos dalyviai buvo suskirstyti į 6 grupes po 18-22 asmenis. Ripkos žaidimo mokinome 3 valandas, kiekvienai grupei skiriant po 45 minutes. Vienu metu žaisdavo 10 prieš 10 komandomis. Prieš žaidimą Gytis trumpai papasakodavo žaidimo istoriją bei taisykles. Įdomu tai, kad ripka buvo žaidžiama nuo Vytauto Didžio laikų (kaip tik šiuo vardu ir yra pavadinta gimnazija), o rašytiniuose šaltiniuose minima nuo XVII amžiaus. Žaidimas susilaukė susidomėjimo tiek moksleivių, tiek mokytojų tarpe. Mesti ritinį turėjo progos kiekvienas norintis. Pasitaikė žaidimo metu ir neatsargių metimų, tačiau stipriai niekas nenukentėjo. Viso žaidimo metu tik keletui pavyko įmušti ripką pro vartus, nes jaunimas gan aktyviai atlaikydavo priešininkų metimus. Dvylikos komandų (po 10 mokinių) tarpe dvi komandos pasiekė savo tikslą – įmušant ripką į priešininkų vartus. Kaitri vasaros saulė ir komandų nuovargis grįžus nuo apkasų padarė savo, tačiau mokiniai turėjo progą atsigaivinti šalia esančiame Želvės ežere.

Skaityti toliau »