Iš mėnesinių archyvų: vasario 2011

Keletą metų iš eilės, Lietuvoje reziduojantys naujosios pasaulio tvarkos nešėjai, skelbia homoseksualistų propagandos priešininkų rinkimus, kuriuose nevengia pasityčioti iš garbaus amžiaus, ilgą kovos kelią nuėjusių Lietuvos disidentų, tokių kaip Alfonsas Svarinskas, Nijolė Sadūnaitė ir kiti dori ir garbūs žmonės. Skelbdami pagarbos ir supratimo lozungus, tolerastai parodo, kad negerbia tų, kurie pagarbos tikrai verti. Jų superego – aukščiau visko. Nenorėdami likti už vakarėlio durų, šmaikštų atsaką šiam nepagarbiam aktui turime ir mes. Praėjusiais metais, pirmą kartą surengėme „Tolerasto rinkimus“. Tolerastas – apie toleranciją ir pagarbą tauškiantis žmogus, niekinantis ir žeminantis (o dabar jau ir represuoti bandantis) visus, kurie jam nepritaria.

Skaityti toliau »

 

Šiemet, kaip ir pernai, Kaune buvo paminėta vasario 16-oji, Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Eisenos dalyviai rinkosi Ramybės parke, susirikiavo į didelę koloną, kurioje plazdėjo trispalvės ir patraukė Laisvės alėjos link. Su dainomis ir šūkiais, judanti jaunų žmonių grupė išties atrodė didingai – eisenoje dalyvavo apie 300 žmonių. Pavieniai asmenys sustodavo pažiūrėti į mus, kai kurie prisijungė prie mūsų. Pasiekus istorinės Kauno Prezidentūros kiemelį tylos minute buvo pagerbtas vasario 16-osios rytą mus palikęs lietuvių tautos dainius – Justinas Marcinkevičius, sugiedota Tautiška giesmė, pasakytos sveikinimo kalbos. Pasveikinti jaunimo su gražia švente atvyko LTJS pirmininkas Julius Panka, Kauno miesto vicemeras bei partijos „Jaunoji Lietuva“ pirmininkas Stanislovas Buškevičius, LTC pirmininkas Ričardas Čekutis, kuris ragino prisiminti partizanus sakydamas, kad kiekvienas iš jų yra čia, kartu su mumis.

Eitynės kalbomis nesibaigė. Gražią šventę vainikavo antrą kartą rengtas koncertas „Iš kartos į kartą“, kuriame šį kartą dalyvavo post-folk grupė „Liberte“, folk-rock grupė „Aistvara“, sąjūdžio laikus menanti „Katedra“ bei patriotinio metalo grupė „Diktatūra“. Koncertą aplankė didelė minia žmonių, kurią sužavėjo visi koncerte pasirodę kolektyvai.

Šių metų šventė nei kiek nenusileido praėjusių metų, todėl galime drąsiai teigti, kad patriotiško jaunimo vis daugėja ir tauta bunda! Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjungos vardu tariame ačiū visiems prisidėjusiems prie to, kad šventė įvyktų. Iki susitikimo kovo 11 sostinėje Vilniuje bei kitais metais Kaune.

Skaityti toliau »

 

Sveiki, gerbiami Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos nariai, svečiai iš kitų organizacijų ir politinių partijų.

Džiaugiuosi Jus visus matydamas čia susirinkusius, neišsigandusius nei šalčio nei atstumo. Visų pirma, sveikinu su šia labai svarbia Lietuvių tautai ir Lietuvos Valstybei švente.

Prieš 93 metus susirinkusi iškilių žmonių, inteligentų grupelė nusprendė, kad Lietuva privalo grįžti į pasaulio žemėlapį. Jie nusprendė, kad lietuvių tauta turi turėti savo Valstybę, kad Lietuvių tauta privalo turėti savo namus.

Mūsų liaudis turi labai gražų posakį “gera pradžia – pusė darbo”. Taigi, 1918 metų vasario 16 dieną buvo padaryta tikrai labai gera pradžia.

Vėliau teko įveikti ir tą kitą pusę darbo: apsiginti nuo nedraugiškų ir priešiškų jėgų. Mūsų šiaurę niokojo bermontininkai, kurie buvo valkatos be vertybių, be tautybės, tai buvo dviejų griūvančių imperijų Vokietijos ir Rusijos likučiai. Iš rytų pusės puolė burliokai, alkani ir ištroškę kraujo kaip vampyrai su raudonomis vėliavomis, savo kelyje naikindami viską, kas šventa: tautiškumą, religiją, pagarbą tūkstantmečius puoselėtoms vertybėms. Na, o iš pietų, kaip rašė Maironis:

Pavojuj motina-Tėvynė;

Ateina audra iš pietų!

Tai lenkas, išgama tautų,

Mums neša pančius ir žudynę,

Dvarų ieškodams prarastų…

Skaityti toliau »

 

Lietuva ginklu priešintis sovietinei okupacijai pradėjo 1944 m. ir organizuota kova truko iki 1953 m., kai buvo sunaikintos Lietuvos partizanų struktūros. Pirmieji partizanų būriai pradėjo kurtis 1944 m. vasaros pabaigoje, o vėliau būrėsi į didesnius organizacinius vienetus: formavosi rinktinės, apygardos, sritys. Buvo siekiama suvienyti okupuotoje Lietuvoje veikusias karines teritorines partizanų struktūras, įsteigti organizaciją, kuri politinėmis ir karinėmis priemonėmis kovotų už šalies išlaisvinimą, bei sudaryti bendrą politinę ir karinę ginkluotojo pasipriešinimo vadovybę.

1949 m. vasario 2–22 d. buvo sušauktas Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas, kuriame dalyvavo atstovai iš visos Lietuvos. Vasario 2–10 d. vyko pasitarimai. Vasario 10 d. Šiaulių apskr. (dabar – Radviliškio r.) Minaičių k. Stanislovo Mikniaus sodyboje įrengtame Prisikėlimo apygardos vado Leonardo Grigonio-Užpalio bunkeryje prasidėjo darbas. Jau pirmame posėdyje buvo nutarta Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo organizaciją pavadinti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu (LLKS). Kituose posėdžiuose buvo sudaryta LLKS vadovybė, svarstoma sąjūdžio politinė programa, ginkluotojo pasipriešinimo programa, taktika, sąjūdžio politinė, ideologinė, organizacinė ir kita veikla, LLKS statutas, partizanų uniformos, pareigų ir laipsnių ženklai ir kt. Priimti kreipimaisi į sąjūdžio dalyvius ir kitus Lietuvos gyventojus.

Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos narė Greta Krylovaitė paruošė signatarų, pasirašiusių 1949 m. vasario 16 d. LLKS Tarybos posėdyje priimtą Deklaraciją, portretų parodą. Kviečiame susipažinti su jos darbais.

LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas, gynybos pajėgų vadas pulkininkas

ADOLFAS RAMANAUSKAS-VANAGAS (1918-1957)

Skaityti toliau »

 

Tautieti,

2011 02 16 15 val. Kaune, Ramybės parke prasidedės jau trečiosios patriotinės eitynės. Žygiuosime nuo Ramybės parko, per Laisvės alėją iki Prezidentūros kiemelio. Eitynių metu skambės patriotinės dainos, šūkiai ir skanduotės. Prezidentūros kiemelyje išklausysime atvykusių svečių sveikinimo kalbų, sugiedosime Tautišką giesmę.

Ateik ir Tu, atsivesk draugus ir nepamiršk lietuviškos trispalvės bei tautinės simbolikos.Primename, kad norintys atsinešti savo plakatus turi susisiekti ir suderinti juos su organizatoriais elektroniniu paštu: info@tautosjaunimas.lt. Nesuderinti plakatai, neatitinkantys LR įstatymų ar pažeidžiantys tvarką – bus konfiskuojami.

Labiausiai paplitusi didžiavimosi rūšis – tautinis pasididžiavimas. [Artūras Šopenhaueris]

Lietuvi, tu turi kuo didžiuotis!