Warning: Creating default object from empty value in /home/tautosjaun/domains/tautosjaunimas.lt/public_html/wp-content/themes/platform/includes/class.layout.php on line 164

Warning: Creating default object from empty value in /home/tautosjaun/domains/tautosjaunimas.lt/public_html/wp-content/themes/platform/includes/class.layout.php on line 167

Warning: Creating default object from empty value in /home/tautosjaun/domains/tautosjaunimas.lt/public_html/wp-content/themes/platform/includes/class.layout.php on line 170

Warning: Creating default object from empty value in /home/tautosjaun/domains/tautosjaunimas.lt/public_html/wp-content/themes/platform/includes/class.layout.php on line 173

Warning: Creating default object from empty value in /home/tautosjaun/domains/tautosjaunimas.lt/public_html/wp-content/themes/platform/includes/class.layout.php on line 176

Warning: Creating default object from empty value in /home/tautosjaun/domains/tautosjaunimas.lt/public_html/wp-content/themes/platform/includes/class.layout.php on line 178

Warning: Creating default object from empty value in /home/tautosjaun/domains/tautosjaunimas.lt/public_html/wp-content/themes/platform/includes/class.layout.php on line 180

Warning: Creating default object from empty value in /home/tautosjaun/domains/tautosjaunimas.lt/public_html/wp-content/themes/platform/includes/class.layout.php on line 202

Warning: Creating default object from empty value in /home/tautosjaun/domains/tautosjaunimas.lt/public_html/wp-content/themes/platform/includes/class.layout.php on line 206

Warning: Creating default object from empty value in /home/tautosjaun/domains/tautosjaunimas.lt/public_html/wp-content/themes/platform/includes/class.layout.php on line 214

Warning: Creating default object from empty value in /home/tautosjaun/domains/tautosjaunimas.lt/public_html/wp-content/themes/platform/includes/class.layout.php on line 215

Warning: Creating default object from empty value in /home/tautosjaun/domains/tautosjaunimas.lt/public_html/wp-content/themes/platform/includes/class.layout.php on line 217

Warning: Creating default object from empty value in /home/tautosjaun/domains/tautosjaunimas.lt/public_html/wp-content/themes/platform/includes/class.layout.php on line 321

Warning: Creating default object from empty value in /home/tautosjaun/domains/tautosjaunimas.lt/public_html/wp-content/themes/platform/includes/class.layout.php on line 321

Warning: Creating default object from empty value in /home/tautosjaun/domains/tautosjaunimas.lt/public_html/wp-content/themes/platform/includes/class.layout.php on line 321

Warning: Creating default object from empty value in /home/tautosjaun/domains/tautosjaunimas.lt/public_html/wp-content/themes/platform/includes/class.layout.php on line 321

Warning: Creating default object from empty value in /home/tautosjaun/domains/tautosjaunimas.lt/public_html/wp-content/themes/platform/admin/class.options.metapanel.php on line 49
Kalba pasakyta konferencijoje „Aš ir Lietuva“ | Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga

Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga buvo pakviesta į Tarptautinės teisės ir verslo mokyklos bei Lietuvos moksleivių sąjungos organizuotą konferenciją „Aš ir Lietuva“.

Organizaciją atstovavo Vaiva Strikaitytė ir Edmundas Girskis. Pateikiame kalbos nuorašą.

Mes visi, aš ir jūs, gyvename XXI amžiuje. Beprotiško greičio, informacijos, pinigų, karjeros ir malonumų laikmetyje. Ar šiandien, Kovo 11-osios dienos išvakarėse, mes dar galime pasakyti, kad patriotizmas yra aktualus? Ar mums dar reikalinga Tėvynės meilė ?

Pirmiausia, norėčiau atkreipti dėmesį į vieną šio klausiamojo sakinio terminą. Klausimas prasideda žodžiais „ar mums dar reikalinga…“ Deja, gyvename laikmetyje, kuriame viską tenka vertinti tik iš tos pusės, kiek mes iš to gauname materialinės naudos. Tėvynę mes pradėjome vertinti tik tiek, kiek ji mums kažko davė. Labai dažnai mes girdime klausimus „O ką man davė ta Lietuva ?“. Bet palaukite, negi mes savo tėvus vertiname tik už tai, kad jie mums kažką davė ? Ir čia turima omenyje tikrai ne dvasiniai dalykai, geras auklėjimas ar meilė. Čia turiu omenyje pinigus ir kitus materialinius dalykus. Būtent tai ir turi omenyje visi, kurie klausia „ką man davė Lietuva?“. Negi mūsų draugai mums brangūs tiek, kiek mes iš jų galime gauti ? Negi mes gyvename tik tam, kad nuolat imtume ?

Patriotizmas, tikras ir tyras patriotizmas yra visiškai nenaudingas materialine prasme. Didžiausi mūsų šalies patriotai nuolat prarasdavo visą savo turtą, materialinę gerovę ar net gyvybę. Sukilimai, Nepriklausomybės kovos, partizaninis karas, eilė kitų kovų už mūsų laisvę kilo tik todėl, kad visais laikais atsirado dalis, maža dalis, tokių žmonių, kuriems jų turtas, jų užimamos pareigos, jų namas ar automobilis buvo žemiau už tą nepaaiškinamą jausmą, variusį juos į kovas, vargus ir pražūtį. Visais laikais, nemažą žmonių dalį sudarė tie, kuriems jų turtas – pirmoje vietoje. Vienas žmogus, stojęs ginti savo šalies, visada už nugaros palieka eilę tų, kurie liko namie, kuriems patriotizmas yra nenaudingas. Kuriems jis nieko neduoda, kuriems jis yra „nereikalingas“.

Tačiau ar yra nors viena daina sukurta apie tuos, materialinės naudos ieškančiųjų ? Ar turime nors vieną gatvės, aikštės ar parko pavadinimą, kurie skelbtų, kad kažkada gyveno žmogus, kuris iš savo Tėvynės kažko reikalavo? Rašomos knygos, statomi filmai ir liejamos statulos tik todėl, kad kažkur, kažkada gyveno žmogus, kuris iš savo šalies nereikalavo nieko. Tas žmogus gyveno seniai, galbūt taip seniai, kad net tapo legenda, lyg koks Margeris, bet jis tapo nemirtingu. Jis gyvens amžinai ir niekada nemirs tol, kol yra bent vienas žmogus pasiryžęs sekti jo pėdomis, ir taip pat tapti nemirtingu.

O skatiką aukštinantis ir klausimus „ką man davė Tėvynė“ uždavinėjantis žmogus greit bus pamirštas. Istorijoje ir atmintyje jo neliks nė kvapo. Ypač, jeigu jis taps tokiu, kuris nieko nebegalės duoti savo vaikams ar aplinkiniams. Kuris jiems taps „nereikalingu“ – čia vėlgi kalbu apie pinigus. Jeigu jis į pasaulį žvelgs tik per prizmę „kam man reikalinga…“, jis vieną dieną pats taps nebereikalingu ir nebenaudingu. Štai čia ir yra tikroji patriotizmo esmė. Praradę ją, rytoj, gal po dešimties ar šimto metų, mes ir savo artimus žmones vertinsime tik pagal tai, kiek iš jų galime gauti.

Apklausos rodo, kad patriotu save laiko tik kas trečias lietuvis. Tai labai susiję su ekonomine šiandienos situacija. Tai visiškai natūralu, tiems kurie patriotizmą supranta tik pagal tai, kiek gera yra gyventi vienoje ar kitoje šalyje, kuri partija sėdi valdžioje ir kokio dydžio algą jis gavo – sunkmetis tampa tėvynės niekinimo laiku. Tai suprantama, bet tai nėra teisinga. Lietuva niekada neatsigaus, o krizę keis krizė, jei neišlipsime iš dvasinės krizės ir nepradėsime galvoti ką mes patys galime duoti savo šaliai ar vieni kitiems.

Jūs manote, kad šiandien mes išgyvename sunkmetį ? Pasidomėkite istorija, ir pamatysite, kad mūsų šalis yra buvusi šimtus kartų sunkesnėje padėtyje. Karai, maras ir kitos nelaimės šluote iššluodavo ištisus regionus, nepaliekant nei vieno gyvo žmogaus. Va kur yra nelaimė, va kur yra tikra krizė. Ir šiandien mes visi čia nesėdėtume, jei tais negandų metais nebūtų atsiradę tokių, kurie aukojosi ir viską atstatė iš pelenų, nieko už tai neprašydami. Štai tikrasis kelias krizės įveikimą.

Šiame pastate yra ruošiami būsimieji verslininkai. Prieš pusantro šimto metų gimė toks Petras Vileišis – be visų kitų savo nuopelnų buvęs ir verslininku. Šis talentingas inžinierius buvo kviečiamas dirbti į didžiausius Europos miestus. Ten jis būtų gyvenęs ilgai ir sočiai. Tačiau ką jis pasirinko ? Jis visą savo gyvenimą atidavė besikuriančiai Lietuvai. 1918 metai – tada tai buvo krizė. Pirmasis pasaulinis karas nepaliko akmens ant akmens, visa šalis virto griuvėsiais, aplinkinės šalys ir jėgos tik ir svajojo, kaip sunaikinti nepriklausomą Lietuvą. Tačiau Petras Vileišis visą savo laiką, turtą ir jėgas atidavė šiam kraštui. Ir jis niekada neklausė, „kam jam reikalinga Lietuva.“ Jis tik stengėsi kuo daugiau duoti. Ar šiandien mes būtume čia, jei nebūtų tokių žmonių ? Šis klausimas jau nuvalkiotas, ir daugumai jis nieko nebereiškia. Bet pažiūrėkime iš kitos pusės, ar mes turėtume eilę mokyklų kurios turi Petro Vileišio vardą ? Ar daugybėje Lietuvos miestų būtų Vileišio gatvė ? Ar turėtumėme Vileišio aikštę ar paminklus, jei jis būtų tik sotų gyvenimą Paryžiuje nugyvenęs verslininkas, kilęs iš Lietuvos ? Ar po šimto metų, kas nors prisimins Uspaskychą ar kokį kitą oligarchą ?

Užbaigdamas noriu suvesti viską į vieną. Kol mes nepradėsime mylėti savo šalies, kol nenustosime kažko iš jos nuolat reikalauti, visiškai negalvodami apie tai, ką mes jai duodame, tol mes neišlipsime iš jokios krizės – nei finansinės, nei dvasinės. Patriotizmas šiandien yra reikalingas kaip šviežias oras. Tik susitelkę ir vedami dvasinių tikslų, mes galime sukurti materialinę gerovę mūsų šaliai. Be dvasinės motyvacijos, visi laimėjimai taps laikini, ir sugrius kaip kortų namelis. Kaip kad per pusmetį sugriuvo šiandieninė mūsų ekonomika, kuri buvo paremta egoistiniu ir su niekuo nesiskaitančiu pelno siekimu. Kol nepradėsime stengtis duoti vieni kitiems ko nors, tol gatvėmis vaikščios paniurę ir susirūpinę veidai, o šalis niekada neklestės. Ekonomika tai tik įrankis. Kol nenustosime žiūrėti į savo šalį tik pagal tai, kokia šiandienos ekonominė situacija, tol mes būsime neturtingi. Dvasios ubagai, kaip kai kas sako.

Edmundas Girskis, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga

 

Komentarai yra uždaryti.