Iš mėnesinių archyvų: vasario 2010

Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga sukvietė patriotiškai nusiteikusius žmones į neatlygintinos kraujo donorystės akciją. Simboline kraujo auka, siekta pagerbti žmones, liejusius kraują už mūsų laisvę.

Išvakarėse pasiekusios žinios, akcijai suteikė didžiulę prasmę. Paaiškėjo, kad šiuo metu, operacijos laukia Algirdas Petrusevičius – antisovietinis disidentas, politinis kalinys, pokario Lietuvos laisvės kovų dalyvis, ginklininkas, vienas iš Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių. Todėl, daugelis akcijos dalyvių, savo kraują skyrė būtent šiam žmogui.

Informacija iš šio patrioto biografijos:

1956 m. vasario 16 d. Kaune, būdamas Geležinio Vilko būrio, kovojusio su okupantais, vado pavaduotoju iškėlė Lietuvos trispalvę Kauno Rotušės aikštėje, Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčios bokšte. Suimtas atsišaudymo metu, nuteistas, kalintas Sibire. Du kartus iš ten bėgo, apšaudytas, buvo sužeistas, neteko rankos.

Tądien kraujo davė 35 žmonės. Dėkojame Jiems už auką!

Žiniasklaida apie akciją: 15min.lt

 

APSKRITIEJI STALAI – veikiantys beveik kiekviename Lietuvos regione – skėtinės organizacijos. Vienija jos ir buria regionų jaunimą. Žinia, kartu mes – jėga. Tik niuansas štai: kiekvieno regiono STALAS skiriasi ir ne tik pavadinimu (o kur dar žmonės, veikla ar įsijungusių organizacijų kiekis, tikslai…). Štai Vilniuje VJOSAS (Vilniaus jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritas stalas“), o Panevėžyje PAS (Panevėžio jaunimo centras „Apskritasis stalas“). Turbūt, skaitytojau, supratai, kad toliau pasakojimas apie Vilnių ir Panevėžį.

Priminti turbūt nereikia, kad kiekviena organizacija veikia ir pagal savo įstatus, VJOSAS ir PAS – neišimtis. Aktualiausia, žinoma, organizacijoms, planuojančioms tapti STALŲ narėmis – žinoti, koks kelias nario link. O jis gali būti ilgesnis arba trumpesnis. Trumpojo pavyzdys: surinkus reikiamus dokumentus, sudalyvauti Asamblėjoje ir laukt narių balsų „UŽ“, tai, kad nauja organizacija taptų STALO nare. Ilgesnis kelias: Asamblėjoje laukti balsų „UŽ“, kad organizacija taptų stebėtoja ir, praėjus kuriam laikui, galėtų siekti narės statuso. LTJS Vilniaus ir Panevėžio filialų laukė skirtingi keliai, bet abiejų filialų kelionės tikslo link buvo labai panašios…

O tai buvo tai nutiko, Vilniaus filialas apsiriko. Dar rudenį vykusioje VJOSAS Asamblėjoje LTJS Vilniaus filialas siekė VJOSAS stebėtojos statuso. Ir ne todėl, kad norint tapti tikrąja organizacija nare reikėtų eiti tokiu keliu, o todėl kad stojimo prašymą ne taip užpildėm (pasirodo, tapti stebėtoja – galimybė Všį). Taigi dar rudenį, VJOSAS narių balsų daugma, LTJS Vilniaus filialas tapo pirma organizacija stebėtoja ne Všį VJOSAS istorijoje. Nieko, žioplą klaidą ištaisė – dalyvavo Neeilinėje Asamblėjoje vasario 11 dieną ir vėl, balsų dauguma, tapo tikrąja VJOSAS nare.

Koks LTJS panevėžiečių kelias į PAS? PAS įstatai numato, kad norint tapti nare, reikia „paturėti“ ir stebėtojos statusą. Truputis panevėžiečių, dalyvavusių PAS Asamblėjoje vasario 24 d., įspūdžių: „Asamblėjon susirinko įvairių, mums jau žinomų ir dar negirdėtų, organizacijų atstovai. Visiems susirinkus, Asamblėja atidaryta pirmininkės ir svečių sveikinimais bei palinkėjimais. Toliau sekė įvairių atskaitų pristatymai, tvirtinimai, galiausiai ir PAS stebėtojų priėmimas. Buvo trys kandidatai, vieni jų – mes (Panevėžio LTJS filialas). Iš pat pradžių jaudinomės, tačiau jaudulį nugalėjome ir pristatėme Sąjungą bei jos veiklą, klausimų sulaukėme daug ir įvairių (žinoma, buvo ir apie skinus, kitataučius ir Sąjungos perspektyvas…)“ (Jei, skaitytojau, kilo panašių klausimų, atsakymus rasi svetainės skyrelyje D.U.K.). „Viskas klojosi tikrai neblogai, organizacijos susipažino su mumis, įtikinome jas, kad nesame tokie, kokius mus vaizduoja oponentai ir kartais žiniasklaida. Informacija iš pirmų lupų – pati tiksliausia ir tai mums labai pagelbėjo. „Prieš“ mus nepasisakė jokia organizacija, o kelios pasisakė „už“, taigi, vienbalsiu atstovų nutarimu, buvome priimti į PAS nares-stebėtojas. Dabar tikimės rasti įvairių bendradarbiavimo sričių su kitomis organizacijomis ir sėkmingai plėtoti Sąjungos veiklą toliau.“ O mes, visi LTJS nariai, panevėžiečiams linkime tiesaus ir „neduobėto“ kelio PAS tikrosios narės link. Sėkmės!

Aušra

 

Skaityti toliau »

 

2010 m. vasario 16-ąją, Kaune, LTJS nariai surengė grandiozinę šventę, kuria kartu su patriotiniu jaunimu bei svečiais iš Punsko paminėjome Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną. Apie pusantro šimto žmonių suformavo koloną ir nešini vėliavomis, išžygiavo iš Ramybės parko. Tyli eisena žygiavo iki Soboro, kur buvo išskleista milžiniška trispalvė ir toliau pajudėjo Laisvės Alėja. Žygiuojant prisijungė pavieniai žmonės ir jaunimo grupelės, praeiviai gyrė jaunimą, sveikino su šia didinga švente. Pasiekus Kauno Prezidentūros kiemelį, folkloro grupė „Karužė” atliko keletą dainų, kurias kartu dainavo tiek didelis, tiek mažas. LTJS sąjungos pirmininkas Julius Panka pakvietė visus susirinkusius duoti priesaiką Tėvynei ir savo širdyse. Kaip Morę, sudegint blogio baidykles, kad švariomis širdimis galėtume sutikti vasario 16-tą bei tęsti kovą už Lietuvą. Kalbą taip pat pasakė LTC pirmininkas Marius Kundrotas, kuris gražiai apibendrino šios dienos reikšmę Lietuvai ir kiekvienam tautiečiui bei pakvietė sugiedoti Tautišką giesmę. Pastarajai nutilus, žmonės išsiskirstė, tačiau tai nebuvo šventės pabaiga – eiseną vainikavo patriotinis koncertas „Iš kartos į kartą“, kuris pritraukė įspūdingą kiekį tautiškai nusiteikusių žmonių – jų buvo apie tris šimtus dvidešimt. Koncertą pradėjo karinio folkloro grupė „Karužė“, kuri sukūrė pakilią ir smagią atmosferą. Po „Karužės“, ant scenos pasirodė patriotinį roką grojanti grupė „Židinys“. Jie išjudino minią ir įnešė energijos bei šėlsmo į aikštelę, nes rokas prieš kosmopolitizmą verčia kilnoti kojas. Vakaro vinimi tapo pagoniškojo metalo grupė „Obtest“, kuri iš savo vietų pakėlė beveik visus koncerto dalyvius.

Šiais metais šventė buvo nuostabi, tikimės, kad toks jos paminėjimas taps tradicija ir tik plėsis. Vis dėlto ji nebūtų buvus tokia, kokia buvo, be jūsų visų, todėl Kauno LTJS skyriaus vardu norime padėkoti Kauno miesto savivaldybei, policijos pareigūnams, svečiams iš Punsko ir „Visu Latvija“, Džem pub‘ui, mūsų rėmėjams „MidiAudio“ ir „Valstybė“ bei kiekvienam dalyvavusiam. (Taip pat tikimės, kad kitais metais oponentai sugebės savo nepasitenkinimą išsakyti ne smurtu, dėl kurio nukentėjo keli koncerto lankytojai.)

 

Daugelį metų niekinta ir bandyta sunaikinti, perėjus įvairius išbandymus, mėginimus sulenkinti, surusinti gimtoji kalba šiuo „jaučia“ ir anglų kalbos įtaką. Tačiau mūsų protėviai, seneliai ir tėvai ją apgynė, mes turime savo išlikusią, gyvą, vieną seniausių pasaulyje kalbą. Nors ne kartą sunkiausiais Lietuvai laikais buvo mėginta lietuvius prieš ją nuteikti, galime didžiuotis savo palikimu.

Tačiau ar šiandien lietuvių kalbai niekas negresia?

Ar gali tauta išlikti be savo kalbos, jei joje glūdi visos tautos šaknys?

Ar vis labiau plintantis svetimžodžių, sulietuvintų angliškų žodžių vartojimas yra toleruotinas XXI amžiaus modernaus gyvenimo reiškinys?

Apie šiuos ir kitus su lietuvių kalba susijusius klausimus kviečiame visus padiskutuoti Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos rengiamoje diskusijoje

„VAKAR RUSENOME, ŠIANDIEN ANGLĖJAME“.

Sekmadienį, vasario 21 dieną, 13:00

Vilniaus universitete, Universiteto g. 5

Filologijos fakultetas, 107 auditorija.